Moksliniai tyrimai rodo, kad nėra sveika užgniaužti savo emocijas ir stengtis visada jaustis puikiai. Tokie kasdieniniai posakiai kaip: ,,viskas bus gerai“, ,,man viskas gerai“, ,,susitvarkysiu“ atrodo savaime suprantami, ką mes atsakome pasiteiravusiems kaip jaučiamės. Tačiau tikrai nebūtina visada demonstruoti tokį pozityvumą. Įsivaizduokite, kad patiriate daug blogų emocijų, bet jas užgniaužiate. Negatyvas niekur nedingsta, kaupiasi ir kenkia jūsų emocinei ir fizinei sveikatai. Moksliniai tyrimai parodė, kad savo emocijų neigimas lemia suprastėjusią fizinę sveikatą, – mūsų kūnai atsako įvairiais pojūčiais ir simptomais.
Kodėl užgniaužti emocijas yra blogai?
Jei slopinsite neigiamas emocijas, jūsų sveikata gali nukentėti ne tik ilgalaikėje pespektyvoje. 2021-aisiais metais Italijoje per pirmąją karantino bangą atliktas tyrimas parodė, kad ignoruodami savo emocijas galime patirti ir trumpalaikių psichinių bei fizinių reakcijų.
Emocijų slopinimas, nesvarbu, ar tai pyktis, liūdesys, sielvartas ar nusivylimas, gali sukelti fizinį stresą jūsų kūnui. Poveikis yra toks pat, net jei pagrindinės emocijos skiriasi, – tvirtina klinikinė psichologė Victoria Tarratt. Ji sako, kad dėl užgniaužtų išgyvenimų kylantis emocinis stresas gali paveikti jūsų kraujospūdį, atmintį ir savivertę. Ilgesniu laikotarpiu padidėja diabeto ir širdies ligų rizika, sako psichologė. Emocijų vengimas taip pat gali išprovokuoti atminties, agresijos, nerimo ir depresijos apraiškas.
Teksaso universiteto atliktas tyrimas parodė, kad nepripažindami savo emocijų jas sustipriname. „Pavyzdžiui, galite supykti ant savo brolio, bet tą akimirką pyktį užgniaužę, nieko nepasakę, galite paskatinti emocinį protrūkį vėliau“, – sako Victoria Tarratt. „Taigi, kai po kelių savaičių vairuosite automobilį ir kas nors jus suerzins, galite įniršti ir sukelti avariją. Tas sprogimas ir perdėtas reagavimas į situaciją yra jūsų kūno būdas paleisti užgniaužtą emociją”.
Kaip susidoroti su toksišku pozityvumu
Kartais spaudimas, kurį jaučiame išlikti pozityviems, gali būti vidinis, o kartais tai gali kilti iš mūsų draugų ir visuomenės, kurioje gyvename, įskaitant socialinę žiniasklaidą. Tačiau tyrimais nustatyta, kad geranoriški patarimai, tokie kaip „viskas bus gerai“, „pirmyn ir aukštyn“, „gali būti dar blogiau“, gali būti tokie pat nenaudingi, kaip ir mūsų vidinis spaudimas slopinti emocijas.
Kalifornijos universiteto atliktas tyrimas parodė, kad kultūrinis polinkis siekti ar vertinti laimę gali būti depresijos simptomas ar net diagnozė kalbant apie suaugusius.
Kitas amerikiečių tyrimas parodė, kad jaunuoliai (nuo septynerių iki 18 metų), kurie manė, kad laimė yra siektina vertybė, buvo labiau prislėgti, nes negalėjo pasiekti laukiamo laimės lygio.
Taigi, kaip reaguoti į toksišką pozityvumą? Tyrėjai išsiaiškino, kad „pozityvumo prioritetas“ turėtų būti kasdieniai įpročiai, o ne bendros laimės siekimas,- tai gali padidinti jūsų gerovės lygį, sukelti teigiamas emocijas ir sumažinti depresijos riziką.
Raskite veiklą, kuri jums patinka, taip galite jaustis laimingi, džiaugtis akimirka, sureguliuoti savo emocijas, nekeliant sau tikslo būtinai visada būti laimingam.
Kaip susitvrakyti su savo emocijomis?
- Pripažinkite savo emocijas
Svarbu pripažinti, kaip jaučiatės. Jūs neprivalote to išreikšti žodžiais, jei tai pripažįstate sau mintyse.
„Dažnai galime manyti, kad jaučiame pyktį, bet kartais tai kur kas sudėtingiau“, – aiškina psichologė. „Pavyzdžiui, galime jaustis liūdni, bet nuo menkiausio preteksto supykstame, taip tarsi malšindami liūdesį“. Ji siūlo rasti ir suprasti pagrindinę emociją, slypinčią už jūsų savijautos. Paklauskite savęs: „Kodėl aš taip elgiuosi? Kodėl man kyla ši emocinė reakcija?“
Net jausmo priėmimas, atpažinimas ir apibūdinimas gali turėti teigiamos įtakos jūsų sveikatai.
2. Raskite priežastį
Jei galite, pripažinkite, koks asmuo ar situacija jums sukelia tam tikras emocijas. Jei tai neįmanoma, psichologė pataria tapti situacijos „stebėtoju/stebėtoja“.
„Stebėjimas“ iš esmės reiškia savęs pašalinimą iš situacijos ir bandymą nepriimti dalykų asmeniškai; žiūri į savo situaciją taip, lyg nebūtum jos dalis. Pasistenkite ramiai suprasti, kokia yra kito žmogaus perspektyva ir kas gali priversti jį elgtis tam tikru būdu.
Ji aiškina, kad stebėjimas yra galimybė sužinoti apie žmogų, o ne priimti jo veiksmus asmeniškai ir pykti ar nusivilti. Jei susidoroti su situacija neįmanoma, kalbėdami su kitu asmeniu apie tai, kaip jaučiatės, galite nurimti ir paleisti negatyvias emocijas.
3. Jūs žinote atsakymą
Kad suprastumėte, ką jaučiate, apmąstykite, kaip reagavote ir sprendėte situaciją. „Pagalvokite, kas jus privedė prie šio taško, – sako psichologė, – ir kaip galite to išvengti ateityje. Jei tai neišvengiama, pavyzdžiui, sielvartas, pagalvokite apie savo elgesį ir tai, kaip galbūt galėtumėte geriau valdyti emocijas”.
4. Skirkite laiko sau
Bet kokia veikla, kuri, jūsų manymu, yra veiksminga arba kuri jus ramina ir atpalaiduoja, gali būti naudinga. Tyrimai parodė, kad mankšta yra naudinga siekiant įveikti emocinį stresą: nustatyta, kad sunkias emocijas patiriantys žmonės šias emocijas geriau reguliavo po vidutinio sunkumo aerobinio pratimo, pavyzdžiui, bėgiojimo.
Nustatyta, kad sąmoningumo praktikos pratimų atlikimas gali padėti sureguliuoti emocijas. Taigi, jei į savo gyvenimą įtrauksite jogą ar meditaciją, jūsų kūnas gebės lengviau susidoroti su būsimais stresiniais veiksniais.
(Šaltinis: https://www.hcf.com.au/health-agenda/body-mind/mental-health/downsides-to-always-being-positive)