(Pagal psichologės Av Janne Ekeberg Amundsen straipsnį)[1]
Daugelio iš mūsų gyvenimas nėra nekintamai ramus, ir anksčiau ar vėliau galime tikėtis, kad mus ištiks krizė. Ką daryti, kai jaučiate, kad žemė slysta iš po kojų – kai į ateitį imate žvelgti pesimistiškai ir jūsų gyvenimas tampa nevaldomas? Gyvenimo krizė gali pasireikšti įvairiomis formomis – nutrūkę santykiai, vieno iš artimųjų sunki liga ar mirtis, darbo praradimas, išdavystė, perėjimas į kitą gyvenimo etapą – pensiją ir pan. Gyvenimo krizę taip pat gali sukelti tokia traumuojanti patirtis kaip psichinė ar fizinė prievarta arba traumą sukėlęs nelaimingas atsitikimas. Tai, ką mūsų smegenys suvokia kaip grėsmę mūsų asmeniniam saugumui, ir situacijos, kai jaučiame, kad praradome kontrolę, gali būti interpretuojamos kaip galima trauma. Tai, kaip mes išgyvename gyvenimo krizę, yra labai individualu ir priklausys nuo to, kiek esame pažeidžiami konkrečioje situacijoje ir kokių išgyvenimų anksčiau patyrėme.
Skirtingos fazės
Švedų psichiatras Johanas Cullbergas pasiūlė krizes suvokti kaip susidedančias iš keturių fazių, pasižyminčių tam tikromis savybėmis. Dauguma žmonių, patyrusių krizę, atpažins kai kurias savo reakcijas pagal Cullbergo modelį, tačiau taip pat svarbu atsiminti, kad kiekvienas turi savo unikalią istoriją ir būdą, kaip įveikti krizę.
1. Šoko fazė
Pirmoji reakcija vadinama šoko faze ir paprastai trunka kelias valandas ar dienas. Šiai fazei būdingas vidinis chaosas, pyktis, panika ar apatija. Daugelis žmonių tai apibūdina lyg stovėtų greta savęs ir jaučia, kad situacija yra nereali.
2. Reakcijos fazė
Daugelis kovoja su nerimu, neviltimi ir pykčiu reakcijos fazės metu. Tada įsijungia psichinės gynybos mechanizmai ir jūs galite neigti, kad incidentas įvyko, vengti su juo susidoroti. Šio etapo metu kyla kaltės ir savęs kaltinimo jausmai, todėl daugelis galvoja, kaip būtų buvę galima išvengti incidento. Šis etapas gali trukti nuo 1 iki 6 savaičių.
3. Gijimo ir suvokimo etapas
Galiausiai žmogus pamažu priima tai, kas įvyko. Tai yra gijimo ir suvokimo etapas. Asmens gynybiniai mechanizmai palaipsniui silpnėja, ir jis praleidžia daug mažiau laiko ir energijos galvodamas apie tai, kas nutiko.
4. Persiorientavimo fazė
Perorientavimo fazė prasideda po 6 mėnesių. Tada žmogus gali vėl pradėti žvelgti į pasaulį, ir nors įvykis visada bus suvokiamas kaip skausmingas, tai nebus pagrindinis rūpestis, kaip kadaise. Daugelis žmonių praėjus šiai fazei pastebi, kad po krizę sukėlusio įvykio tapo stipresni. Nors krizės susideda iš skirtingų fazių, tai nereiškia, kad visi reaguoja vienodai arba išgyvena skirtingas fazes ta pačia seka ar tą patį laiko tarpą. Kai kurie žmonės praleidžia daugiau laiko vienoje iš fazių ir supranta, kad negali judėti toliau. Beje, galima situacija, kai grįžtama į buvusį etapą, ypač per jubiliejus, įsimintinas datas arba kai reakcijas sukelia įvykį primenančios vietos ir situacijos. Gyvenime gali nutikti dalykų, kurie yra skausmingų įvykių priminimai ir tai atveria senas žaizdas. Šios problemos gali vėl imti persekioti, ypač jei žmogus užgniaužė savo jausmus ir vengė galvoti apie įvykį.
Štai kaip galite judėti toliau ir susitaikyti su tuo, kas nutiko
Daugeliui žmonių, patekusių į krizę, labiausiai padeda kitų žmonių palaikymas ir jų minčių bei jausmų apie tai, kas nutiko, priėmimas.
1) Išdrįsk priimti savo skausmą
Dažniausiai pasitaikantis klaidingas elgesio modelis yra neigti, kas nutiko ar bandyti ignoruoti savo jausmus. Nuolatinis jausmų slopinimas ilguoju laikotarpiu gali tiesiog sustiprinti skausmą. Todėl nėra geras patarimas tiesiog „susiimk“.
Išdrįskite priimti savo skausmą.
Išreikškite savo jausmus žodžiais.
Svarbu, kad tas, kuris klauso istorijos, pripažintų kito žmogaus patirtį.
2) Pasikalbėkite su neutralia trečiąja šalimi
Daugelis mano, kad naudinga pasikalbėti su neutralia trečiąja šalimi. Neretai žmonės kreipiasi pagalbos į specialistus, nes nerimauja, kad išvargins savo artimuosius arba jaučia, kad negali pabėgti nuo jų šališkumo.
3) Kovokite su savo mąstymo stiliumi
Kognityvinė terapija teigia, kad tai, ką žmogus galvoja apie save, turi įtakos tam, kaip tas asmuo suvokia situaciją. Daugelis atsidūrusių krizėje kaltina save arba sukuria neigiamų minčių srautą apie savo gebėjimą susidoroti su krize.
Pirmas žingsnis yra įsidėmėti mintis, jausmus ir kūno reakcijas, kurios kyla situacijos metu.
Dažnai būna taip, kad pirmiausiai suvokiate jausmus ar kūno reakcijas. Mes dažnai nesureikšminame neigiamų minčių, bet vis dėlto svarbu kovoti su šiomis mintimis, kad galėtume keisti situaciją.
Kitas žingsnis – mesti iššūkį savo neigiamoms prielaidoms priešingais argumentais. Keli pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia užduoti sau:
Ar mano neigiamos mintys atspindi tikrąją situaciją?
Kokie faktai prieštarauja šiems neigiamiems mano įsitikinimams?
Nėra nieko keisto, kad po patirtų įvairių skausmingų įvykių ar netekčių jaučiamas pyktis.
Mūsų protui ,,patogu“ galvoti, kad pasaulis yra saugi vieta arba kad kiti linki mums tik gero. Kai susiduriama su krize, kai kurie žmonės reaguoja pykdami, o pyktį išlieja ant aplinkinių žmonių,- nes įsitikinimas, kad pasaulis yra saugi vieta tapo neteisingas. Žmonės tampa perdėtai įtarūs, aplinkinių ketinimai nuolat interpretuojami neigiamai. Tai savo ruožtu aplink sukuria dar didesnę nusivylimo aplinką.
Viena svarbi susitaikymo proceso dalis gali būti pykčio, kurį jaučiate, pripažinimas. Krizės situacijoje svarbu priskirti atsakomybę asmeniui, kuris iš tikrųjų sukūrė problemą, o ne kaltinti save ar leisti, kad blogos jūsų emocijas būtų išliejamos ant artimųjų.
4) Parašykite savo istoriją iš naujo
Pabandykite įsisąmoninti faktą, kad tai, kas nutiko, įvyko. Bet dabar viskas baigta. Kai gydymo procese pakankamai daug nuveiksite, galite pradėti perrašyti savo istoriją. Užuot matę save nevykėliu ir auka, galite pakeisti savo požiūrį į dalykus ir pamatyti juos naujais būdais. Tai nereiškia, kad turėtumėte sumenkinti tai, kas nutiko, o tai, kad turėtumėte suteikti sau naują ir geresnį vaidmenį savo istorijoje.
5) Sureikšminkite teigiamus įvykius
Užfiksuodami teigiamus įvykius ir savo patirtį, kaip susidoroti su krize, galite sustiprinti savo savivertę ir pamatyti, kad einate teisinga kryptimi. Taigi perkelkite dėmesį nuo skausmingo įvykio į tai, ką turite čia ir dabar. Darykite kuo daugiau to, kas džiugina. Kai pradedate pastebėti teigiamus įvykius, neigiamos mintys ir jausmai dažnai susilpnėja – vien dėl to, jog visą dėmesį sutelkiate į teigiamus dalykus.
[1] https://mindfitapp.com/how-can-you-cope-with-a-life-crisis-and-move-on/