Prokrastinacija arba atidėliojimas – tai užduočių atidėjimas arba vilkinimas iki paskutinės minutės. Kai kurie tyrėjai atidėliojimą apibrėžia kaip ,,savireguliacijos nepakankamumo formą, kuriai būdingas neracionalus užduočių atidėjimas, nepaisant galimų neigiamų pasekmių“.
Nesvarbu koks gerai organizuotas ir atsidavęs esate, tikėtina, kad ne vieną valandą praleidote laiką tuščiai (žiūrėjote televizorių, atnaujinote ,,Facebook“ statusą, apsipirkinėjote internete), nors turėjote skirti laiko darbui ar su mokslu susijusiems projektams.
Nesvarbu, ar atidėliojate darbo projekto užbaigimą, ar vengiate atlikti namų darbus, ar ignoruojate namų ruošos darbus, atidėliojimas gali turėti didelės įtakos jūsų darbui, pažymiams ir gyvenimui.
Tačiau verta prisiminti, kad daugeliu atvejų atidėliojimas nėra rimtos problemos požymis. Tai įprasta tendencija, kuriai vienu ar kitu metu pasiduoda dauguma žmonių.
Prokrastinacijos tipai.
Kai kurie mokslininkai skiria dviejų tipų atidėliotojus: pasyvius ir aktyvius.
- Pasyvūs atidėliotojai: atidėlioja užduotį, nes jiems sunku priimti sprendimus ir imtis veiksmų.
- Aktyvūs atidėliotojai: vėluoja atlikti užduotį sąmoningai, nes darbo sukeliamas spaudimas leidžia „jaustis motyvuotu ir metančiu iššūkį”.
Kiti apibrėžia atidėliotojų tipus, remdamiesi skirtingais elgesio stiliais, įskaitant:
- Perfekcionistas: atidėlioja užduotis dėl baimės, kad nesugebės tobulai atlikti užduoties.
- Svajotojas: atidėlioja užduotis, nes nemoka skirti dėmesio detalėms.
- Gynėjas: nemano, kad kas nors turėtų diktuoti jų laiko grafiką.
- Besirūpinantis: atidėlioja užduotis, nes bijo permainų arba palikti patogų „žinomą” gyvenimą.
- Krizių sukėlėjas: atidėlioja užduotis, nes mėgsta dirbti veikiami spaudimo.
- Persistengiantis: imasi per daug darbų ir sunkiai randa laiko pradėti ir užbaigti užduotį.
Neigiamas atidėliojimo poveikis.
Tik tais atvejais, kai atidėliojimas tampa chroniškas ir pradeda daryti rimtą poveikį kasdieniam žmogaus gyvenimui, jis tampa rimtesne problema. Tokiais atvejais tai ne tik prasti laiko planavimo įgūdžiai, bet ir svarbi asmens gyvenimo būdo dalis.
Galbūt jie vėluoja apmokėti sąskaitas, didelius projektus pradeda vykdyti tik naktį prieš galutinį terminą, dovanų pirkimą atideda dienai prieš gimtadienį ir net pavėluotai pateikia pajamų mokesčio deklaracijas.
Deja, toks atidėliojimas gali turėti rimtą poveikį daugeliui gyvenimo sričių, įskaitant psichinę sveikatą, socialinę, profesinę ir finansinę gerovę:
- Didesnis streso ir ligų lygis.
- Didesnė našta socialiniams santykiams
- Draugų, šeimos narių, bendradarbių ir kolegų studentų nepasitenkinimas.
- Neapmokėtų sąskaitų ir pajamų mokesčio deklaracijų pasekmės
Kaip įveikti atidėliojimą.
Galbūt jums kyla klausimas: „Kaip nustoti atidėlioti?
Laimei, yra daugybė dalykų, kuriuos galite padaryti, kad įveiktumėte atidėliojimą ir pradėtumėte darbus atlikti laiku. Apsvarstykite šiuos atidėliojimo pratimus:
- Sudarykite darbų sąrašą: kad būtų lengviau sekti eigą, prie kiekvieno elemento nurodykite terminą, iki kada jis turi būti atliktas.
- Ženkite mažus žingsnelius: kad užduotys neatrodytų tokios sunkios, suskirstykite sąrašo punktus į mažus, lengvai įgyvendinamus žingsnelius.
- Atpažinkite įspėjamuosius ženklus: atkreipkite dėmesį į bet kokias mintis apie atidėliojimą ir pasistenkite atsispirti šiam norui. Jei pradedate galvoti apie atidėliojimą, priverskite save kelias minutes skirti užduočiai atlikti.
- Pašalinkite išsiblaškymą: paklauskite savęs, kas labiausiai blaško jūsų dėmesį – ar tai būtų „Instagram”, ar „Facebook” atnaujinimai, ar vietinės naujienos – ir išjunkite šiuos dėmesio blaškymo šaltinius.
- Pasidžiaukite savimi: pasveikinkite ir apdovanokite save, pasimėgaudami kuo nors, kas jums teikia malonumą.
Šaltinis: https://www.verywellmind.com