Loreta Vaičaitytė-Cruz
Daugybė knygų ir straipsnių yra parašyta išorinių stresorių tema, t.y. kokie veiksniai mūsų aplinkoje sukelia stresą. Dažniausiai jų tiesiogiai paveikti negalime, pavyzdžiui, negalime sustabdyti karo Ukrainoje, pakeisti Lietuvos užsienio politikos, sušvelninti vadovo charakterį, pakeisti sutuoktinį, vaikus ar tėvus. Tačiau vidiniams stresoriams, t.y. veiksniams, sukeliančiams stresą mūsų viduje, yra skiriamas per mažas dėmesys. Būtent čia ir slypi neišnaudotas potencialas, kadangi save pakeisti įmanoma, po truputėlį keičiant savo žalingus įsitikinimus, neefektyvius elgesio modelius, stresą keliantį perfekcionizmą, nerealistiškus lūkesčius, ieškant veiksmingų savipagalbos priemonių.
Žinoma, stresas yra natūrali gyvenimo kaina. Jį patiriame šeimoje, vykstant nesutarimams, konfliktams, santykiams atšalus, svajonėms sudužus, jį patiriame darbe, kai reikalavimai labai aukšti, konkurencinga arba pilna intrigų ir apkalbų darbo kultūra. Stresą patiriame dėl finansinio nestabilumo, grėsmės ar pajėgsime išmokėti būsto paskolą, ar išlaikysime darbo vietą. Visuomenės apklausos rodo, kad koronaviruso pandemija ir Rusijos karas Ukrainoje padidino streso lygį Lietuvoje. Dėl priverstinio buvimo kartu padidėjo skyrybų skaičius, dažniau pasireiškia probleminis paauglių elgesys. Mūsų valstybėje išskirtinai vyrauja streso sukeliamos širdies ir kraujagyslių ligos: insultas ir infarktas daug dažniau tampa mirties priežastimi nei kitose ES valstybėse. Todėl lietuviams yra ypatingai svarbu išmokti veiksmingai valdyti stresą.
Tad kaip stresą apibūdina ilgametis jo tyrinėtojas, mokslininkas H. Selye? Stresas, anot jo, tai įvairi patirtis, kurią sukelia sankaupa jausmų, kylančių žmogui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ar pernelyg didelių reikalavimų, kai reikia įveikti kokį nors didelį iššūkį. Taigi, kalbant paprastai, stresą sukelia įvairūs pokyčiai. Geopolitinės padėties nestabilumas saugumo nebuvimas, kylančios kainos, augantis nusikalstamumas, prognozuojama ekonominė recesija ar net krizė – visa tai kelia mums nerimą ir todėl esame nuolatinėje streso būsenoje, kurios galbūt net ir nebeatpažįstame, tai tampa norma. Tad kodėl reiktų kažką keisti? Nes žmogaus organizmas pritaikytas tik trumpalaikiam stresui, pavyzdžiui, mus užpuola vagis, kūnas dėka streso susimobilizuoja, mes pabėgam ir vėl pereinam į natūralią stadiją. O ilgalaikio streso pasekmės yra sunkiai pataisomos, kartais net negrįžtamos. Žmonės dažnai nesusieja, kad ilgalaikis nevaldomas stresas sukelia: nemigą, nuolatinį nuovargį, valgymo sutrikimus, pykinimą, galvos skausmus ir kitus psichosomatinius sutrikimus, nuolatinį nerimą ir panikos atakas, hipertenziją, insultą ir infarktą, įkyrias mintis, neviltį, profesinį perdegimą, depresyvumą, polinkį į savižudybę, pykčio priepuolius, agresyvumą. Taigi ilgalaikis stresas sukelia rimtas pasekmes ir būtina užsiimti streso prevencija.